Įžvalgos“: paskutinio Kęstučio ir Gedimino palikuonio kapo mįslė (55)

Įžvalgos“: paskutinio Kęstučio ir Gedimino palikuonio kapo mįslė
(55)
LRT laidos „Įžvalgos“ vedėjas Virginijus Savukynas surado netikėtą istorinį liudijimą – kapą, ant kurio antkapio puikuojasi užrašas, jog čia palaidotas paskutinis atstovas iš Kęstučio – Gedimino giminės...

Netikėtas radinys užminė mįslę, kiek visa tai iš tiesų susiję su LDK didžiaisiais kunigaikščiais Gediminu ir Kęstučiu. Apie tai, kiek realybės ir tikros giminystės ryšių glūdi šioje istorijoje laidoje diskutuos žinomas istorikas, Viduramžių specialistas Rimvydas Petrauskas.

„Apskritai Gedimino pavardės kilmės niekada ir nebuvo, taip pat ir Kęstučio. Kartais kalbama apie Žygimantą Kęstutaitį, tačiau tai labiau istorinis apibūdinimas, o valdovai paprastai vadinami vienu vardu. Tačiau šioje vietoje reikėtų kalbėti apie kitą dalyką – lietuvių asmenvardžių sistemą, kuriai nebūdingas luominis vardų principas, pasitaikantis kitose šalyse. Lietuvoje XIV-XV a. tą patį vardą galėjo turėti ir kunigaikštis, ir bajoras, o kartais net ir valstietis. Tačiau turėdami tą patį vardą, vienas apie kitą jie galėjo nieko nežinoti“, - istorines senų lietuviškų pavardžių peripetijas aiškina R. Petrauskas.

Pasirodo, kad maždaug nuo XVI a. LDK diduomenėje prasidėjo savotiška mada tapęs procesas, kai pradėta intensyviau domėtis giminės, savo pačių praeitimi. Pasak R. Petrausko, jei tuo metu norėjai būti išskirtinis kilmingasis, privalėjai turėti ir išskirtinę pradžios istoriją. Taigi pasitaikydavo, kad savo pavardes ir vardus vardan populiarių teorijų ir mados žmonės tiesiog pasikeisdavo.

„Pasitaikydavo, kad žmogus iš tiesų gimdavo su kažkokia garsia pavarde ir kai pagaliau sužinojo legendinę jos reikšmę, susijusią su Lietuvos istorija, galėjo pradėti galvoti apie senuosius kunigaikščius. Kita vertus, lygiai taip pat sąmoningai galėjo pradėti save su kažkuo sieti. Tai buvo ir tam tikra fikcija, ir kartu suprantamas noras sužinoti savo praeitį. Tačiau tai yra praeitis, apie kurie nei tėvas, nei senelis niekada nepasakojo... Todėl daugiausia, iš kur apie tai galėjai sužinoti, buvo knygos. Tačiau net ir fiktyvi istorija paprastai remiasi kažkokiomis prielaidomis, kurios yra panašios į tiesą. Tai galėjo būti, pavyzdžiui, herbinis, vardinis panašumas ar net valda“, - ribą tarp tikrovės ir fikcijos bando nubrėžti R. Petrauskas.

Taip pat „Įžvalgose“ sužinosite, kaip garsios Radvilų ir Goštautų giminės pešėsi dėl garbingos kilmės ir kokia yra šiandien populiarėjančios bajorystės tradicijų tęsimo prasmė.

Laida „Įžvalgos“ sekmadienį – 16.45 val. per LRT.

Laidos vedėjas – Virginijus Savukynas.